LT  EN  RU

– Tais laikais, kai baigiau berniukų gimnaziją, apie kelią išvis nieko nesupratau. Keliuose atsidūriau, galima sakyti, tik dėl stipendijos. Bet niekada to nepasigailėjau. Įdomus darbas – lauke, esi neuždarytas. Paskyrė į Alytų. Darbų vykdytoju išdirbau dvejus su puse metų. Jaunas pradėjau dirbt, „zbitkų“ netrūkdavo, bet ir rimtų sukrėtimų teko patirti. Kai dabar pagalvoju, jau seniai miręs turėjau būti.


Plačiau

Kelių sistemoje išdirbau 45 metus. Mano darbo kelio pradžia – Ukmergės kelių statybos valdyboje Nr. 2 (KSV-2). Po dešimties metų likimas atvedė į Vilnių, į Susisiekimo ministeriją. Čia „užtrukau“ net 26 metus. Dvejus iš jų dirbau kelių srities specialistu, likusius užėmiau ministerijos Finansų ir biudžeto skyriaus vadovaujančius postus. Šioje srityje pravertė antrasis – inžinieriaus ekonomisto diplomas.


Plačiau

–Kiek save atsimenu, visada turėjau svajonę pastatyti kažką didelio. Baigęs vidurinę mokyklą norėjau prisidėti prie Kauno hidroelektrinės statybos. Kaip dabar atsimenu prorektoriaus žodžius: žinai, hidroelektrinė bus tik viena, geriau užsiimk keliais ir tiltais, tai juk nesibaigiantys darbai. Kaip jis patarė, taip ir padariau. Pasirinkau kelių ir tiltų statybą. Šio savo sprendimo niekada nepasigailėjau. Ir mokytis, ir dirbti buvo smagu.


Plačiau

– Savo vaikystę ir mokslo metus praleidau mieste, kuriame teka Šventoji ir rieda siaurukas – Anykščiuose. Šeimoje kartu su manimi augęs vyresnysis brolis, baigęs inžinerijos mokslus, grįžo dirbti į mūsų gimtąjį miestą. Čia, Anykščiuose, matydamas jo įdomų darbą ir vis prisimindamas tą siaurais bėgiais riedantį traukinuką, nutariau studijuoti automobilių kelių inžineriją Kaune. Mokslo metai ten tikrai neprailgo dėl nuostabių dėstytojų. Tačiau tik baigęs mokslus ir pradėjęs dirbti supratau, kokia iš tikrųjų yra sprangi ta kelininko duona.


Plačiau