LT  EN  RU

Baigęs privalomas, dar tais laikais, septynias klases, stojau mokytis į automokyklą šaltkalvio profesijos. Įgijęs ją, teiravausi profesiją atitinkančio darbo, tačiau viskas pasisuko netikėta vaga. Žaliosios kelyje meistro Mykolo Urbos paklausiau, ar KSV-5 nereikia šaltkalvio. Atsakymą gavau aiškų ir paprastą: „Šaltkalvių mums nereikia, sėsk ant greiderio!“ Nelaukęs aiškesnio pasiūlymo išvažiavau į trijų mėnesių autogreiderininkų kursus Kaune. Grįžęs į Panevėžį, būdamas dvidešimties, pradėjau darbą keliuose. 1961 metų kovo 9-ąją tapau oficialiu Panevėžio kelių statybos valdybos Nr. 5 darbuotoju – autogreiderininku.


Plačiau

Bepigu dabar dirbti kelyje: sėdi kabinoje, pilnoje kompiuterių. Tave ventiliuoja, informuoja ir vos ne masažuoja. O daug senbuvių atsimena tuos laikus, kai po darbo atrodydavo lyg juodaodžiai, komandiruoti dirbti į KSV-5 ar „Panevėžio kelius“.


Plačiau

Mielas žmogau, jeigu Tavo rankose ši knyga, vadinasi, Tu – Kelio Žmogus. Gal veteranas, atidavęs dešimtis gyvenimo metų mėgstamam darbui, arba studentas, kurio laukia ilgas kelias, o gal politikas, kuriam tenka įsilieti į diskusiją kelių sektoriaus tema. Arba tarnautojas, ribotomis biudžeto lėšomis mėginantis užlopyti jau ne kartą lopytas miestelio gatves. O gal Tu kelininkas, dirbantis objekte, arba vilkiko vairuotojas, ar šiaip keleivis. Arba mama, auginanti mažylį, kurio vaikiško vežimėlio ratukai nuolat įstringa aptrupėjusio šaligatvio plyšyje.


Plačiau